Viskas apie parkūrą (video)
2015-07-16
Autorius: Xteam.lt
Parkūras- pakankamai jauna ekstremalaus sporto rūšis, populiariausia tarp miesto jaunimo. Šis sportas labai artimas akrobatikai. Žodis "parkūras" kilo nuo prancūziško "parcours", reiškiančio nueitą kelią ar maršrutą. Jo esmė- maksimaliai įveikti kliūtis, pasitaikančias žmogaus kelyje. Tam pasitelkti galima tik fizines kūno jėgas. Pagrindinė sportininko užduotis- kuo greičiau įveikti visus barjerus ir pasiekti tikslą .
Profesionalas treiseris (žmogus užsiimantis parkūru) privalo būti geros fizinės formos, maksimaliai lengvas ir plastiškas. Tokiam žmogui neegzistuoja nepraeinamos vietos. Tai liudija ir parkūro šūkis- nėra ribų, yra tik kliūtys, kurias galima įveikti. Šis sportas leidžia žmogui išmokti pilnai kontroliuoti savo kūną.
Standartinės kliūtys parkūre yra laiptai, namai, medžiai, garažai, uolos, statybvietės. Visiems įprastas vaizdas- tai žmonės užsiimantys parkūru mieste. Tačiau užsispyrėliui, kuris nori tapti treiseriu tiks bet kokia vietovė. Parkūre nėra vieningos sistemos apjungiančios triukų, nėra nusistovėjusių sportinių normų. Kiekvienos kliūties įveikimo būdas yra unikalus ir tik žmogaus fantazijos reikalas. Treiseriui be sportinės formos dar labai svarbi yra orientacija. Jis turi maksimaliai gerai įvertinti situaciją, kliūtį, atstumą, savo galimybes.
Istorija
XX a. pradžioje prancūzas Žoržas Iberas parašė knygą "Natūralūs fizinio lavinimo būdai". Keliais dešimtmečiais vėliau ja pasinaudojo Prancūzijos armija. Šios knygos pagrindu kareiviams buvo paruošta karinio parkūro lavinimo sistema. Būtent tokią mokyklą išėjo Reimonas Belle. Jis, atitarnavęs armijoje ir išėjęs į atsargą, dirbo gaisrininku. Šis žmogus išgarsėjo kaip geriausias dabuotojas savo komandoje, pasižymėjęs vikrumu ir sumanumu. Tėvu negalėjo nesižavėti jo sūnus Davidas Belle, gimęs 1973 m. Berniukas rimtai susidomėjo sportu. Būdamas 15 m. jis metė mokyklą ir patraukė į Paryžių, ketindamas savo gyvenimą skirti sportui.
Paryžiuje Davidas Belle susipažino su būriu jaunuolių, kurie vėliau tapo jo garsiosios komandos Yamakasi nariais. Jaunuolis nuolat treniravosi. Sportas jam prilygo gyvenimo filosofijai: judėjimo laisvė, jėga, vikrumas. Atitarnavęs armijoje, jis nusprendė tobulinti savo sumanytą sporto rūšį, kurią pavadino parkūru.
1997 m. Davidas Belle nufilmavo keletą video klipų, kurie akimirksniu išpopuliarėjo ir parkūras jaunimo tarpe ėmė plisti žaibo greitumu. Po šių filmukų prancūzas dažnai kviečiamas filmuotis, tačiau parkūro jis neišmainė į kino aktoriaus karjerą. Davidas Belle įkūrė Pasaulinę parkūro asociaciją (PAWA), kuri vienija treiserius visame pasaulyje.
Šis tas apie techniką
Kaip jau minėjome, parkūre nėra nustatytos judėjimo technikos. Treiserio mąstymas turi būti toks pats aktyvus kaip ir kūno judesiai. Neįmanoma judėti automatiškai, net jei jūs keliaujate tuo pačiu maršruru šimtąjį kartą. Tą pačią kliūtį gali tekti įveikti vis kitaip. Treiseris privalo teisingai įvertinti kliūtį ir nerizikuoti savo sveikata. Svarbu paskirstyti kūno svorį ir judėjimo greitį. Mokėjimas teisingai paskirstyti energiją sumažina svorio poveikį judančiam kūnui. Tai leidžia treiseriui atlikti šuolius, kurie iš pažiūros atrodo rizikingi.
Treiseris turi judėti taip lyg nuo ko nors bėgtų ar ką vytūsi, bet tuo pat metu turėti patikimą atramą po kojomis. Kitaip tariant, jis privalo pasinaudoti net mažiausiu tvirtos žemės lopinėliu savo kelyje. Svarbiausia pakūro technikoje- teisingai šokinėti ir mokėti nusileisti persisukant per petį. Triukas vadinasi Roll. Naujokams labai svarbu jį įsisavinti, nes būtent dėl to prasideda traumos. Kiekvienas triukas turi savo pavadinimą ir istoriją. Norintys su jais susipažinti, išmokti visą informaciją ir video medžiagą be didelio vargo gali rasti internete.
Treiserio apranga turi būti patogi ir nevaržyti judesių. Kepurių jie paprastai nedėvi. Ypatingo drabužių stiliaus treiseriai neturi. Daug svarbiau yra apsaugoti labiausiai pažeidžiamas kūno vietas. Visų pirma tai yra rankos, kurios, intensyviai treniruojantis, kiekvieną dieną traumuojamos. Kai kurie treiseriai dėvi apsaugas riešams, taip sumažindami riziką pertempti sausgysles. Naujokams net patariama dėvėti pirštines. Tačiau profesionalai treiseriai tvirtina, kad nuo pat pirmos dienos reikia pratintis prie skausmo ir nepatogumų. Rankų pirštai, delnai, riešai turi pratintis prie krūvio, svarbu visko mokytis palaipsniui ir nepervertinti savo galimybių.
Taigi, dažniausiai pamatysime treiserius dėvinčius plačius džinsus ar patogias sportines kelnes. O tinkamiausia avalynė, aišku, yra sportiniai batai. Beje, jie parkūre nunešiojami labai greitai, todėl neverta leisti pinigų brangiems gaminiams. Treiserio apranga turi būti lengva, kvėpuojanti, nevaržanti judesių ir svarbiausia- be jokių nereikalingų detalių, kad už niekur nesikabintų.
Kaip tapti treiseriu
Dauguma treiserių, tame tarpe ir pats Davidas Belle, mano, jog jokių parkūro mokyklų ir varžybų negali būti. Treiseriai privalo treniruotis patys, burti komandas, dalintis savo patirtimi. Davidas Belle kategoriškai pasisako prieš mokamas pamokas. Jis master klasės triukų moko veltui. Tačiau mokyklos pradėjo kurtis, o lankytis tokius kursus ar ne- pasirinkimo reikalas.
Nuo vaikinų treiserių neatsilieka ir merginos. Jos puikiai įsisavina techniką. Žinoma, kai kurie triukai merginoms yra sudėtingesni dėl vienintelės priežasties- vaikinų rankų raumenys daug geriau išsivystę, jiems lengviau paskirstyti kūno svorį. Dar vienas nemalonus momentas- traumos ir sumušimai, kurie dažnai merginoms tampa priežastimi mesti šį ekstremalų sportą. Tačiau jokios diskriminacijos parkūre nėra, o įtemptos treniruotės ir kantrybė duoda savo rezultatus. Merginos parkūre vaikinus pralenkia geresne plastika ir lankstumu.
Nors Lietuvoje parkūras per pastaruosius metus labai išpopuliarėjo, veikiančių parkūro mokyklų nėra. Šio ekstremalaus sporto entuziastai mokosi vieni iš kitų, informaciją ir video medžiagą gauna iš interneto.
