Kai buvusiam aktoriui, o dabar profesionaliam gidui Afrikoje, Guy Lankaster, australai pasiūlė kelionę su kite buggy’iais per Sacharą, jis tik kandžiai atsakė, jog tai beprotiškiausia idėja, kokią yra girdėjęs. Vėliau organizatoriams Australijoje pridūrė, kad ta beprotybė jam patinka. Visi žino apie pavojus Sacharos dykumoje, todėl ekspedicijos dalyviams reikėjo tokio profesionalo kaip Guy Lankaster pagalbos. Kite buggy’iai- tai vienvietės triratės transporto priemonės, jėgos aitvaro pagalba varomos vėjo. Jie buvo žinomi dar XIII a. Kinijoje. Labiausiai išpopuliarėjo praėjusio šimtmečio aštuntajame dešimtmetyje JAV. Taigi, nepraėjus nei metams po diskusijų, kelionė kite buggy’iais per Sacharą prasidėjo šiaurės Maroke, Agadiro mieste. Maršrutas nusidriekė per šiaurinę Sacharą, Mauritaniją ir Senegalą. Keliautojai finišavo Dakare ir per 30 dienų įveikė 2500 km. Tai pirmoji kelionė vėjo transportu per Sacharos dykumą. Taip pat ilgiausia kada nors vykusi ekspedicija su kite buggy’iais. Iki tol rekordas priklausė anglams, kurie 2006 metais Gobio dykumoje nuvažiavo 1000 km. Ekspedicijoje dalyvavo 2 komandos po 2 žmones iš Australijos ir Naujosios Zelandijos. Kelionė virto lenktynėmis. Vidutinis važiavimo greitis siekė 30-50 km/h. Kelionė vyko rugpjūčio mėnesį. Tokiu metu vėjai Sacharoje gana pastovūs, tačiau jiems sustiprėjus kyla didžiulės smėlio audros. Bet tai ne baisiausia. Vėjui visai nurimus, pasidaro dar pavojingiau. Tada temperatūra šoktelna iki 50 ºC. Rizika sudaužyti "bagius" buvo be galo didelė. Gūsingas vėjas juos dažnai pakeldavo į orą. Visi kelionės dalyviai tvirtino, kad toks važiavimas jiems buvo visiškai nauja patirtis. Laimė, jei ta patirtis baigdavosi sėkmingai. Vėjo blaškomas "bagis" nusileisdavos ant smėlio arba tėkšdavosi į uolas. Bene įsimintiniausius nuotykius patyrė Steve Gurney. Stiprus vėjo gūsis jį su "bagiu" pakėlė į 3 m aukštį, bloškė į žemę ir keliautojas nukrito ant nugaros. Smūgis buvo toks stiprus, kad akinių stiklai žmogui supjaustė veidą. Komanda jį išlaisvino iš "bagio" ir susipynusio jėgos aitvaro. Steve Gurney buvo nugabentas į vietos ligoninę. Keliautojui per stebuklą pavyko išvengti rimtesnių sužeidimų ar kaulų lūžių. Jis atsipirko supjaustytu veidu, trūkusiu ausies būgneliu ir išsuktu pečiu. Pats Steve Gurney sakė: "Iš pradžių maniau,jog mano dienos suskaičiuotos. Laimei, esu turėjęs daug traumų. Ši patirtis mane išmokė, esant pavojui, akimirksniu atpalaiduoti kūną." Praleidęs keletą dienų ligoninėje, jis prisijungė prie komandos. Komanda tuo metu pradėjo kelionę po apatinę Maroko pakrantę. Ši vakarų Sacharos dalis- teroristinės organizacojos Al-Qaeda kontroliuojama teritorija. Tačiau šios žemės yra vienos ramiausių ir bet kokių konfliktų lenkiamos vietos. Priežastis paprasta- smėlyje yra likę apie 20000 minų. Kelias, vedantis pro šią teritoriją, gana siauras. Keliautojams teko važiuoti susispaudusiems, maždaug 10 m atstumu vienas nuo kito. Dėl to ne kartą pynėsi jėgos aitvarai. Be minų, ekspedicijos dalyviams teko patirti ir ekstremalesnių pojūčių. Vienu metu vyrai pastebėjo juos persekiojantį visureigį. Keliautojams išsukus iš kelio į pavojingą zoną, kur bet kada galėjo sprogti mina, persekiotojai pagaliau paliko juos ramybėje. Greičiausiai jiems rūpėjo sportininkų įranga, o ne jie patys kaip įkaitai. Pasiekus Mauritaniją visus ekspedicijos dalyvius apėmė laimės jausmas. Už nugaros liko net tik minų laukai, bet ir pasididžiavimas dėl pasiekto rekordo- ilgiausios kite buggy’iais kelionės. 2009-10-16
<p>Your browser does not support iframes.</p>
Palaukite...
