Šešios valandos kelionės kiek mažiau nei 500 kilometrų asfaltuotais Lietuvos ir kaimyninių šalių keliais – taip paprastai atrodytų kelionė iki Estijos kurorto Pernu. „Vasaros sostinės“ vardo gimtoje šalyje nusipelnęs kurortas vis populiaresnis tampa ir atostogautojų iš kitų šalių akyse: sekli ir šilta Baltijos jūra, baltutėlis kasmet atnaujinamas smėlis plačiame paplūdimyje, ramus miestelis su istoriniu senamiesčiu, daugybė SPA gydyklų – visa tai kasmet vilioja turistus.
„Tere“ – taip reikėtų sveikintis Estijoje, o ypač dažnai šį žodį išgirsite Pernu, kuriame žmonės pripratę matyti atostogautojus ir priimti juos svetingai. Jau nuo XX a. pradžios vasaromis į Pernu traukė Estijos gyventojai, o valdžia pradėjo remti viešbučių, gyvenamųjų namų statybą. Abiturientai, pabaigę mokyklą, ėmė vis dažniau pasitikti iš jūros pakylančią saulę, o įsimylėjėliai Baltuoju paplūdimiu vadinamą pakrantę pasirinkdavo romantiškiems pasivaikščiojimams. Įprastai maudynių ir atostogų sezonas čia prasideda gegužės pabaigoje, o vidurvasarį švenčiama ir miesto šventė. Štai tada virš šiltų ir seklių Baltijos vandenų ima plevėsuoti „Vasaros sostinės“ vėliava.
Baltasis paplūdimys – įprastas dalykas Pernu gyventojams. Vos atšilus orams, jie čia praleidžia daugybę laiko: prie pat jūros kranto yra kelios kavinės, visada gali išsinuomoti gultą, o romantiškiems pasivaikščiojimams, sportui lieka plati balto smėlio pilna pakrantė. Drąsiausieji gali pavaikštinėti ir akmeniniu molu, bet vietiniai perspėja, kad juo eiti reikėtų ypač atsargiai, nes visi akmenys apžėlę dumbliais ir slidūs. Akmeninis molas yra kelių šimtų metrų ilgio, tad pasiekę jo pabaigą galite pasijusti atsidūrę Baltijos platybėse.
Jei Pernu gyventojų paklaustumėte, kuo dar ypatingas Baltasis paplūdimys, jie šypsodamiesi pabrėžtų, kad Baltijos jūra įlankoje gilėja tolygiai ir labai pamažu – dažnai norint panirti giliau, reikia žingsniuoti tolyn į jūrą. Galbūt todėl čia smėlio pilis lipdo ir šalia paplūdimio esančiuose fontanuose nuolat „turškiasi“ daugybė vaikų. Dėl seklaus vandens ir įlankoje neūžaujančių vėjų, nedidelių bangų vanduo čia įšyla ypač greitai, taigi maudynių sezonas prasideda daug anksčiau nei bet kurioje kitoje Baltijos šalyje.
Turistams pabrėžiama, kad čia apsilankyti verta ne tik vasarą, bet ir žiemą, kai visa įlanka užšąla ir šimtai žvejų keliauja ant ledo žūklauti. „Su niekuo nesulyginamas vaizdas“, – juokiasi Pernu gyventojai.
Vis dėlto vasarą šis paplūdimys ir miestas žymiai populiaresnis: įprastai Pernu gyvena daugiau nei 43 tūkstančiai estų, bet vasaros savaitgaliais čia atvyksta apie 20 tūkstančių atostogautojų. Bet netgi tokia gausa vasarotojų nesudrumsčia trečio pagal dydį Estijos miesto ramybės.
Aplankyti verta ne tik paplūdimį, bet ir patį miestą. Čia gausu didžiulių parkų, kuriuose šešėlį meta seni medžiai, paminklų, istorinių vietų. Taip pat čia rasite dviejų Estijos universitetų fakultetus, jachtų klubą.
1944 metais, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, didelė dalis miesto buvo subombarduota – daugelis jo pastatų neatstatyti iki šiol. Vis dėlto istorinių pastatų ir paminklų čia netrūksta: atvykus į Pernu pirmiausia derėtų aplankyti paminklą, skirtą pastatui, kuriame buvo paskelbta šalies nepriklausomybė. Miniatiūrinę pastato kopiją galima rasti šalia Riterio skvero, kuris įkurtas miesto 750-osioms metinėms pažymėti. Šiame skvere taip pat yra ir Estijos nepriklausomybei skirtas paminklas.
Nors estai – nėra pati religingiausia tauta, mieste daug bažnyčių. Pagrindinės šalies religijos – liuteronų ir stačiatikių. Viena garsiausių mieste – šventosios Elizabetos bažnyčia. Tvirtinama, kad joje esantis kryžius mena dar Viduramžius: XIV a. per didelį ankstesnės bažnyčios gaisrą šis išliko, todėl gyventojai pamanė, jog tai – stebuklas. Nuo tada kryžius saugomas pagrindinėje miesto bažnyčioje, o istoriją apie jį primena ir miesto herbe esantis kryžius. Dar vienas miesto herbe esantis daiktas – raktas – susijęs su kita istorija. Jis primena laikus, kada Pernu miestas iš vokiečių gavo Magdeburgo, arba kitaip sakant, miesto teises.
Jei norite sulaukti gerų naujienų, turėtume aplankyti miesto laikraščio redakciją. Šalia jos – laikraščio įkūrėjo Johanno Voldemaro Jannseno statula. Patrynus vyro laikomą laikraštį, tikima, visada atkeliaus tik geros žinios. J. V. Jannsenas ne tik išleido pirmąjį iki šiol spausdinamo laikraščio numerį, bet dar ir tapo estų „tautinės giesmės“ autoriumi. Jo kūrinys buvo išspausdintas pirmame laikraščio numeryje, o vėliau, 1869 metais, pritaikius suomių sukurtą melodiją, tapo ir šalies himnu.
Pernu centre galima aplankyti ir seniausią miesto pastatą – kampinį miesto bokštą, vadinamą Raudonuoju, išlikusį nuo Viduramžių. Legendose tvirtinama, kad šiame pastate buvo kalinami nusikaltėliai, o kadangi bokštas šešių metrų gylio – nusikaltėliai jame nuolat mirkdavo vandenyje. Šis bokštas – vienas iš nedaugelio likusių miesto įtvirtinimų, kurie buvo pavadinti planetų vardais. Štai kodėl viename parke esanti plytelė simbolizuoja visatą ir estai juokiasi, kad kiekvienas, atsistojęs ant jos, trumpai pabūna pasaulio centre.
Kalbant apie kainas šiame mieste, nudžiugti neteks. Pernu nepigus miestas. Savo kainomis jis primena Lietuvą, taigi, keliaujant atostogauti čia, sutaupyti nepavyks. Vis dėlto patys estai tvirtina, kad Leedu krašte (taip jie vadina Lietuvą – Alfa.lt) kainos rašomos patogiausiai: Estijoje viską skaičiuosite šimtais, Latvijoje – centais, o Lietuvoje tokių problemų nekyla. Už vieną litą turėtumėte gauti maždaug 4,5 estų kronos.
Viešbučio kambarys nakčiai čia kainuoja nuo 60 eurų (apie 200 litų), vis dėlto tai – žemutinė kainų riba, o įsibėgėjus vasarai, kuri čia trunka porą mėnesių, kainos dar labiau šokteli aukštyn. Vis dėlto čia gausu motelių, nakvynės namų, kambarius nuomoja ir patys miesto gyventojai, todėl pigiausią lovą galima rasti už maždaug 40 Estijos kronų (9 litai), bet kambariu teks dalintis su daugeliu kitų atostogautojų. Tuo tarpu kambarys parai kainuos maždaug 120 litų.
Mieste rasite ir didžiųjų prekybos centrų, kurių yra ir Lietuvoje. Kainos juose – tokios pat arba labai panašios į Lietuvos. Jei pietausite ar vakarieniausite mieste, restoranuose, už prabangą turėsite palikti mažiausiai 200 Estijos kronų (apie 44 litus). Vis dėlto dažniausiai pietūs ar vakarienė gerame restorane kainuos 400–600 Estijos kronų (88–130 litų). Paprastesnėse užeigose maistas kainuos kiek mažiau.
Jei norėsite pasimėgauti vynu, čia, anot estų, ne ką prastesnis pasirinkimas nei Lietuvoje: pigiausio vyno butelis vyninėje čia kainuos 150 Estijos kronų (33 litus), o įprastai Pernu gyventojai renkasi kiek brangesnį, 300–400 Estijos kronų (66–88 litus) kainuojantį, gėrimą.
2009-06-10
<p>Your browser does not support iframes.</p>
Palaukite...
