ŽEMĖ

VANDUO

ORAS



 



         

         






Rusas su slidėmis ir kaitu įveikė rekordinį atstumą
 xteam
 
Rusas Eduardas Melnikovas su slidėmis ir kaitu įveikė rekordinį atstumą. Ekstremalas per 24 valandas nučiuožė 636 km ir sumušė ankstesnį rekordą- 595 km, pasiektą 2010 metais.

Tuomet du Arkties tyrinėtojai bei keliautojai Sebastian Copeland ir Eric McNair-Landry per parą įveikė beveik šešis šimtus kilometrų. Šis sumanymas jiems kilo visiškai atsitiktinai. Oro sąlygos buvo idealios ir po pirmųjų šimtų rekordiniu laiku įveiktų kilometrų vyrai nusprendė viršyti ankstesnį geriausią nuvažiuotą atstumą (518 km).

Keliautojai nemiegojo 31 val, o kur dar besikeičiančios oro sąlygos ir nuolatinis raumenų bei viso kūno skausmas. Po to vyrams jau nelabai rūpėjo nei pasiektas rekordas, nei kas kitas pasaulyje. Grįžę į stovyklą, jie griuvo į palapines ir išmiegojo 13 val. 

Eduardui Melnokovui atsitiktinai pakliuvo į rankas straipsnis apie šį rekordą. Ekstremalas tvirtina, jog taip pat neturėjo išankstinio tikslo pagerinti jau įveiktą beveik 600 km atstumą.

Vyras kaitavo ant užšąlusio Čanos ežero (Novosibirsko apskritis). Tai labai didžiulis vandens telkinys, kurio plotas yra 88 km, o ilgis- 91 km. Per pirmas 13,5 val ekstremalas nučiuožė 331 km. Tik tada jis nusprendė neatsisakyti sumanymo ir per tradicinį maratono laiką (24 val) nuvažiuoti kiek įmanoma didesnį atstumą.    

Didžiausia problema, pasak kaituotojo, tai čiuožimas naktį. Anksčiau dalyvaudavęs maratonuose, Eduardas Melnikovas baigdavo čiuožti visiškai sutemus, orientuodamasis tik pagal pakrantėse mirguliuojančius gyvenviečių žiburėlius. Jis dar negreit pamirš tą jausmą, kai priartėjęs prie kranto, vėl turėdavo apsisukti ir nerti į akliną tamsą. Tai buvo pats nemaloniausias momentas, juolab, kad jis tęsėsi iki pat aušros.

Skirtingai nei Eduardui Melnikovui, Sebastian Copeland ir Eric McNair-Landry pasisekė labiau. Jie išvengė tamsos, nes savo rekordą pasiekė tokiu metų laiku, kai Arktyje saulė nenusileidžia ištisą parą. Tad rusų ekstremalas galėjo pasikliauti tik savo sėkme. Nemažai baimės sportininkui įvarė properšos ežere. Laimei, kad be nemalonaus jausmo daugiau problemų jos nesukėlė.

 xteam
 
Eduardui Melnikovui kilo originali mintis- pradėti kaituoti vakare. Sunkiausias periodas- naktis- buvo pirmoje maratono pusėje, kai organizmas dar mažiau nusilpęs ir sportininkas buvo geriausios fizinės formos. 

Eduardas Melnikovas naudojo paprastą freeride kaitą- 12 Advance Kaiman. Vienas jo tikslų buvo įrodyti, jog turint paprastą įrangą galima pasiekti didelių rezultatų. Pats kaituotojas juokauja: Ką turim, tuo ir važiuojam. 

Papildomai su savimi vyras pasiėmė atsarginį kaitą, pompą, šiek tiek maisto ir vandens. Jis įsidėjo dižiulę plytą šokolado su riešutais, džiovintų vaisių, sumuštinių, keturis litrus vandens ir energetinių gėrimų. 

Naktį įveikęs pirmuosius tris šimtus kilometrų, ryte kartu su aušra sportininkas tarsi įgavo antrą kvėpavimą. Padidėjo greitis, tik dėl nuovargio vis dažniau reikėjo daryti pertraukėles. Kaituotojas išnaudodavo net menkiausias sekundes poilsiui ir atsipalaidavimui. Pavydžiui, šuolio metu, kol būdavo ore vos keliolika sekundžių, stengdavosi visiškai atpalaiduoti kojų raumenis. 

Ekstremalas vadovavosi sena taisykle: nesvarbu koks tavo didžiausias geitis, svarbu kiek gali nuvažiuoti vidutiniškai. Iš pradžių sportininkas manė per tris valandas įveiksiąs po 100 km, tačiau visuomet iškyla nenumatytų situacijų, kurios tą vidutinį greitį labai greitai sumažina, o jį atstatyti be galo sunku. Todėl vietoj 33 km/h greičio sportininkas sumaniai jį sumažino iki 30 km/h.

Taigi, išvakarėse startavęs 18:05, kitą pavakarę tokiu pat metu Eduardas Melnikovas sėkmingai finišavo ir pasiekė pasaulio rekordą.
2011-03-29  

 xteam






Vardas:*
E-paštas:
Komentaras:*
Akcija

Wake shop
Snow shop 

 


Reklama